Meniu
Grižti atgal

Perskaitė: 2552

Sukurta: 2017-06-20 08:57:12

Niekada ne vėlu

Šįryt pabudau su spiečiumi minčių galvoje... nusprendžiau, jog derėtų jas kažkokiu būdu ištransliuoti į aplinką.. Geriant rytinę kavą aplankė mintis: jeigu kažkas prieš dešimtmetį man būtų pasakęs, jog, sulaukusi 39 erių pradėsiu bėgioti, 41-erių – įveiksiu pirmąjį maratoną, 42-jų – antrąjį...  minimum 3 kartus į savaitę eisiu į sporto salę ar pradėsiu boksuotis (išsitaškymui), susirasiu aibę draugų visoje Lietuvoje ir ne tik... žinai kur būčiau pasiuntusi tą žmogų? Tolokai..
                             Ne ne, nepagalvok, nebuvau visiškai sėdinti, kažkiek judėjau visada: tai sporto salė, tai aerobika, tai šokiai, tai zumba... na kažkoks judesiukas vyko, bet vyko dėl kažko: dėl to, kad norėjau sulieknėti, dėl to, kad nebuvau patenkinta savimi, dėl to kad tai tapo madinga ar dar dėl kažkokių kitų, man neaiškių, priežasčių.

Šiandien viskas kitaip. Šiandien aš judu dėl to, kad esu laiminga, kad tai daro mane laiminga ir myliu save :) Ir noriu tuo pasidalinti su tavimi..

Jei nori būti sveikas, judėk.

Jei nori būti gražus, judėk.

Jei nori būti protingas, judėk.       

Taip teigia Rytų medicina. Nuo savęs dar pridurčiau: nori būti laimingas? Judėk ! Yra posakis: nedėk savo laimės į kito kišenę. Tai reiškia, jog tik nuo tavęs priklauso ar sugebėsi būti laimingu ir rasti laimę ir gyvenimo džiaugsmą savyje. Tikriausiai žinai, jog sportuojant organizme išsiskiria laimės hormonas endorfinas. Bet tikriausiai dar nežinai, KOKĮ pasitenkinimą jauti kažką nuveikęs dėl sveikesnio, gražesnio, tobulesnio, laimingesnio savęs.  Ir žinai, kas įdomiausia? Judėjimui nėra jokių apribojimų. Visiškai nesvarbu kiek tau metų, kaip tu atrodai, kokia tavo profesija ar socialinis statusas.  Nesvarbu, tau aštuoniolika ar penkiasdešimt. Tu niekada ne per senas ir niekada ne per vėlu. Nebūtinai turi pradėti bėgti maratonus... Pradėk nuo paprasto pasivaikščiojimo, susirask bendraminčių, imk kartu draugę/draugą..

Kad tau būtų paprasčiau, papasakosiu nuo ko pradėjau aš. Vieną dieną, kai supratau, kad gyvenime reikia pokyčių, kad teturiu jį vieną ir gaila laiko leisti jį tuščiai ir nuobodžiai, aš apsiaviau kažkokius turimus sportinius batelius ir išbėgau į parką. Įveikusi net 2 km tą dieną buvau laimingiausiu žmogumi žemėje... Troškimas vėl patirti tą būseną vertė vėl ir vėl kartoti.. Na o toliau... Toliau apetitas kyla bevalgant. Dabar jau esu įveikusi tiek iššūkių, kiek niekada net drąsiausiose svajonėse nemačiau. O kiek dar neįveiktų !!! Šitai veda į priekį. Aš visada randu naujų tikslų o kartu su jais atsiveria ir naujos galimybės.

                             Jei perskaitei visa tai.... nedelsk, pradėk jau šiandien, nes nei vienas nesame tikri, kad turėsim rytojų :) ir, absoliučiai nesvarbu, ką tu darysi: eisi, bėgsi, plauksi, dirbsi su svoriais, šoksi, važinėsi riedučiais ar stovėsi ant galvos (taip taip ir šitą išmokau būdama 42-jų). Tiesiog judėk. Jau šiandien. Nes kol judi – gyveni. Ne susmukęs po metų ar savigailos našta, o tikrai gyveni. Kaip mano a.a močiutė sakydavo: vaikeli, kiekvienas turim nešti savo kryželį.. Ok, turim tai turim, bet galim nešti jį sunkiai ir sulinkę, o galim išdidžiai ir oriai ar net bėgte :) Turim kryželį, bet turim ir pasirinkimą, kaip jį nešime.

Taigi, pradėk šiandien.

Gražios dienos,

Vaiva

pa4


        pa7pa6pa8

Komentarai